Prigimtinis judesys

Prigimtinio judesio laisvumas

Kai mes gimstame, esame laisvi iš prigimties. Laikui bėgant, darželyje, mokykloje, vėliau ir universitete, į mus sudeda žinias, kaip turime elgtis šitame pasaulyje ir pagal kokias taisykles turime gyventi. Tos taisyklės nebūtinai sutampa su gamtos dėsniais.

Žmogus, kaip bio-psicho-fizinis objektas, yra gamtos dalis, kaip gyvūnai, augalai ir kiti gamtos objektai. Mes visi sudarome vieną visumą ir turime gyventi pagal tuos pačius visatos principus. Gamtoje per stiprią audrą sustabarėjęs medis lūžta, o lankstus medelis išgyvena, nes jis paklūsta vėjui. Vėjas šioje situacijoje stipresnis, todėl neverta su juo kovoti. Reikia būti natūraliai atsipalaidavusiam ir eiti vėjo jėgos kryptimi, tuomet yra didelė tikimybė, kad nieko neatsitiks. Jūs būsite tvėrėjo valioje.

O ko mus moko mokykla? Moko būti stipriais, nepasiduoti, laimėti, būti tvirtais. Ir per visą gyvenimą darbe, kariuomenėje moko būti susikaupusiems, susikoncentravusiems, naudotis pramogomis, kurios įtempia psichiką ir vargina. Vėliau žmonės ieško tradicinių atsipalaidavimo būdų per legalius ir nelegalius narkotikus.

Susigrąžinkime judesio laisvumą, prigimtinį natūralumą, o per tai ir sveikatą, ir gyvenimo džiaugsmą. Mes, atstatydami judesio natūralumą, kūną gražindami į pirminę prigimtinę būseną ir atgaivinę natūralų judėjimą orbitinėmis trajektorijomis, treniruodamiesi net 2 valandas, tik suprakaituojame ir maloniai nuvargstame, o nuovargio, kuris būna po karate, bokso ar kitų kovos menų treniruočių, nėra. Todėl, kad mes judame taip, kaip mums duota iš prigimties, visi judesiai natūralūs, neeikvojantys energijos. Tokiu būdu įvaldžius gynybos veiksmus, atsiranda realus šansas apsiginti (pagyvenusiam žmogui, merginai, fiziškai nestipriam vaikinui, sužeistam kareiviui).

Grįžkime į vaikystę, pažadinkime savo DNR atmintį ir būkime saugūs bei sveiki