Pravilo

„Pravilo“ – tai senovinis tempimo įrenginys, lietuviškai  dar vadinamas „taisikliu“. Tai fizinio kūno, psichologinių užspaudimų, vidinių resursų pažadinimo ir kitų aspektų skatinimo įrenginys.

Lietuvoje tai pakankamai nauja veikla, o istorijoje tai sena praktika, menanti vedų laikus. Viduramžiais ir dar seniau profesionalūs kariai tris dienas iki mūšio pasninkaudavo ir praktikuodavosi su „Pravilo“. Mūšio metu kariai būdavo kaip be kaulų, lankstųs ir greiti. Tai iš dalies gali paaiškinti tą reiškinį, kai kariai galėdavo kovoti keletą dienų be sustojimo.

Apie 70% žmonių turi stuburo bėdų. Svarbu suprasti, jog fiziniai pažeidimai yra ne tiek pačios biomechanikos problema, kiek psichosomatinis padarinys, atsiradęs dėl vidinių išgyvenimų. Tempimo praktika pašalina psichosomatinius padarinius. „ Pravilo“ visumoje veikia žmogaus psichiką ir psichologiją,.

Kiekvienam sąnariui per parą reikia atlikti atitinkamą skaičių judesių pilna amplitude, nes nejudant jų funkcija prastėja. Didžiąją laiko dalį praleisdami sėdimoje pozicijoje, savo judėjimą sumažiname iki minimumo. Netgi judant mes neužtikriname pilnos dienos judesio normos, pvz. bėgimas netreniruoja stuburo. Jei sąnarį priverstume judėti pilna amplitude, jo funkcija po truputį atsistatytų. „Pravilo“, kaip sveikatinimo įrankis, veikia puikiai, kadangi tokio pobūdžio treniruotės veikia visą kūną.

Kovinių sporto šakų, fitneso ir kitų sporto šakų atstovai po didelių fizinių krūvių  su „pravilo“ pagalba šalina atsiradusias įtampas . O atsistačius – gali duoti didesnius krūvius raumenims ir raiščiams. Padidėja greitis, jėgų antplūdis.

„Pravilo“ sistema gali būti paranki mokantis valdyti organizmo ritmiką. Pavyzdžiui, atėjus varžybų metui, sportininko organizmo ritmai gali aktyviai kristi, tačiau jis geba juos pakelti, suaktyvinti be žalos sveikatai.

Tai itin aktualu užsiimantiems sportu, dalyvaujantiems varžybose, kovose, alpinistams, kopiantiems į didesnį nei 7km aukštį, net astronautams.

„Pravilo“ disciplina susijusi su tokiais mokslais, kaip biomechanika, kineziologija, pranayama, jos praktikavimas gali praplėsti, paskatinti vystymąsi tokio ir analogiško tipo veiklos srityse, kadangi „pravilo“ aktyvuoja vidinius resursus ir galimybes, išplečia fokuso ratą (matymo lauką) daugiau, nei žmogus galėjo pasiekti iki tol.

Jogos mokytojai pasakoja kad pravilo veikia kaip katalizatorius, kuris daug greičiau išjudina procesus, tikslas pasiekiamas greičiau.

Moterims labai tinka ir patinka tempimo įrenginys su gerve. Tai labai panašus į “pravilo” tempimo įrenginys, tik su juo geriau kontroliuojamas krūvis. Tempimo procesas gervės pagalba vyksta lėtai ir sklandžiai. Gervės pagalba galima labai smulkiai pamatuoti apkrovą. Tempimo treniruotėse moterų apsilanko tikrai ne mažiau negu vyrų. Moterys patiria pilną atsipalaidavimą, kurio negali pasiekti masažo arba jogos užsiėmimų metu. Tai tikrai naujos patirtys. Atpalaiduojama psichika, kūnas tampa laisvas, ko pasekoja sustiprėja kūrybinė energija.

Apie vyrišką prigimtį ir karo meną. Vyr. prigimtis pradedama formuoti dar motinos įsčiose, berniukui tai vyriško tipo elgsenos programa. iš esmės ji susijusi su karo reikalais ir yra tam tikra vyriška gyvenimo strategija. Ir nesvarbu ar užaugęs vyras bus karys ar poetas , vieno karžygiškumas pasireiškia per tarnystę, kito – per idėją. Svarbu, jog dvasia vyriškame kūne būtų vyriška, kaip moteriškame – moteriška, tai yra pagrindas žmogaus dvasiniam augimui.

Dažnai klausiama, kam iš tiesų yra skirtas „Pravilo“. Jis skirtas sustyguoti, suderinti žmogų, tam tikra prasme – (išganyti). „Pravilo“ leidžia pamatyti, pajusti, kad viskas, ko reikia, yra paties žmogaus viduje. Tereikia organizmą tinkamai suderinti ir vidinės gydomosios galios iš jo gelmės išlaisvinamos, jos tarsi atsiskleidžia.

Treniruojantis Pravilo, svarbiausia užduotis yra išjudinti, atverti vyriškos prigimties energiją, paskatinti smegenis veikti. Pavyzdžiui, neretai nutinka, kad patirdamas eilę sunkumų, viduje žmogus tampa vis silpnesnis, gal net labiau apatiškas, o vyriška reakcija – kuo daugiau aplinkybės spaudžia, tuo labiau į jas įsigilinti, išsiaiškinti ir atlaikyti jas, rasti būdą su jomis tinkamai susidoroti. Viso to analogija yra ir „Pravilo“, kur susiduriama su didžiuliu krūviu, priverčiančiu pasiekti netgi savo fiziologines ribas, tuo metu smegenys pradeda veikti pagal visai kitą programą, Toks yra pirmas etapas dvasinio vystymosi kelyje, toks yra vyriškas veikimo principas.

Per visus, dalyvaujančius „Pravilo“ procese, praeina didžiulis informacijos srautas, atsiveria žinios net apie tai, kas glūdi mūsų DNR. Laikas šiame procese nustoja egzistuoti, lieka tik kūrybinė būsena, jaučiamės iš tiesų gyvi. Tai darosi ne iš karto, turime nueiti tam tikrą treniruočių kelią ne tik fiziniame, bet ir moraliniame lygmenyje. Kad pavyktų pasiekti šia, pavadinsiu kūdikio natūralumo (prigimtinę)būseną, treniruotė gali tęstis keletą valandų. Toje būsenoje žmogui neegzistuoja jokios silpnos kūno vietos, kūnas funkcionuoja puikiai.

Pažvelgus į tai, kokia daugybė vyriškas karžygio savybes vystančių kovos menų ir sporto šakų propaguojama, gali kilti klausimas, kam reikalingas „Pravilo“, jei ir be jo turime begalę gerų kovotojų, čempionų, žmonių, išreiškusių save kaip kariai, kodėl gi tada „Pravilo“ toks svarbus? Atsakymas glūdi galimybėje išplėsti žmogaus sąmonės  procesus, vykstančius tarp smegenų ląstelių ir tiesiogiai įtakojančius mūsų judesius, veiksmus. „Pravilo“ treniruojamos sausgyslės, kaip smūgio jėgos pagrindas, yra sąmonės treniravimo pasekmė. Kalbėdami apie „Pravilo“, mes kalbame apie daug platesnio spektro treniruotę, nei vien orientavimąsi į fizinį kūną.

Kalbant apie treniruotes „Pravilo“, dvasinė būsena yra esminė, svarbiausia treniruoti ją, o visa kita jau ateina kaip pasekmė. Kūnas – tik įrankis, o stipri ir tvirta dvasia yra tas lemiamas komponentas kovoje ar kitose analogiškose situacijose.

Jėga ten, kur dėmesys, tai būtina prisiminti ne tik kovoje, bet ir visame kame. O kur tada yra tas teisingas dėmesio koncentravimo orientyras? Jėga yra tiesoje. Jėga glūdi vidiniame teisingumo, sąžinės pojūtyje. Tai vidinis balsas, sakantis, kas yra teisinga, o kas neteisinga, nesąžininga.  Tokia jautra yra prigimtinė, o kadangi treniruotės „Pravilo“ priartina žmogų prie jo prado, ši jautra nubunda ir ilgesnėje treniruočių perspektyvoje yra lavinama.

Skandinavai taip pat turėjo analogišką treniruoklį, kurį naudodavo karių rengimui nuo pat mažumės. Treniruoklis buvo gaminamas pagal treniruojamo vaiko ūgį. Svoriai –  labai svarbus elementas. Paruoštiems žmonėms (suaugusiems)svoriai būdavo net iki 1000 kilogramų.

Sąvoka ,,fiziologinė riba“ yra labai svarbi, ši būsena būna realioje kovoje, trunkančioje vos vieną – dvi sekundes.  Tai akimirka, kuri nulemia kovos baigtį, gyvenimą arba mirtį, kai smegenys aktyvuoja visas fizines galias vardan išlikimo. Jėga, baimė ir noras išgyventi – visa tai telpa tose sekundėse. Analogišką būseną galima sukelti ir treniruojantis „Pravilo“, kai įtempimo jėga tokia galinga, kad žmogus nebegali kontroliuoti judesio. Tokiu momentu smegenys tam tikra prasme persiprogramuoja. Įprastomis sąlygomis, tai pasiekti įmanoma tik mėnesius trunkančiu darbu.

„Pravilo“ konstrukciją, pritaikytą pagal anatominius išmatavimus, galima naudoti ir vaikams. Tikslingas amžius – maždaug nuo 12 metų, kai ima gamintis atitinkami hormonai, o kaulai būna sustiprėję, tad naudojant krūvius jau galima formuoti tiesų stuburą, raumenų tonusą, patvarią ir tvirtą judėjimo sistemą, patikimai tarnausiančią visą likusį gyvenimą. Tokio amžiaus berniukas tampa savarankiškesnis, atsiskiria nuo tėvų, ima ryškėti asmenybės bruožai, o tuo pačiu ir potencialas, duotybės, su kuriomis jis atėjo į šį pasaulį. Remiantis šiais bruožais, jau galima rengti treniruotes, pritaikytas atitinkamam individo tipui, kad treniruotės būtų tam tikra pedagoginė sistema, padedanti jam pačiam giliau save suvokti. Augančiam jaunuoliui svarbu, kad teisingai vystytųsi jo fizinis kūnas: platėtų krūtinė, pečiai, sustiprėtų sausgyslės,

Kalbant apie garbaus amžiaus vyrus, svarbu suprasti, jog tokių metų žmogaus energijos aprūpinimas yra visai kitoks, tad treniruotės turi būti metodiškos, ne pernelyg entuziastingos. Tačiau vyras jomis būtinai turėtų užsiimti. Neretai apie 55 – uosius metus žmogus pajaučia, kad kūnas ima tarsi ,,byrėti“, viso to išeitis – treniruotės, jos padeda suprasti, kad iš tiesų jo energijos dar visa galybė. Ne veltui sakoma, jog kuo vyras vyresnis, tuo jis tampa geresnis, tvirtesnis. Juk net ir tikrai garbaus amžiaus vyras geba susilaukti palikuonių, vadinasi, jis išties pilnas sveikatos. O jei jis savo gyvenime strategas, jei jis tarnauja savo idėjai, o jo prigimtinė vyriškumo dovana išryškinta, treniruočių metu jis suvokia, kad gyvenimas ne baiginėjasi, o tęsiasi ir yra pilnavertis. Vyrui tai be galo svarbu – būti įkvėptam, pakylėtam psichologiškai, dvasiškai.

Kontraindikacijos.

Pravilo treniruotės negalimos žmonėms:

1. turintiems bet kokių ūminių susirgimų (temperatūra, uždegimas);
2. turintiems kūne metalinių konstrukcijų (pvz., kaulų sujungimui);
3. turintiems širdies patologijų ar ligų (treniruotėse, kurių metu pasiekiamos fiziologinės ribos ir ,,užsidegimo“ būsena, kai vyksta vidiniai asmenybės ieškojimai);
4. turintiems psichikos susirgimų;
5. neturintiems suvokimo, kas tai per treniruotė ir kam ji skirta, kai neaiški treniruočių konsepcija, filosofija, nes tokiu atveju žmogus neturės tikrojo šios praktikos vaizdo, jos forma jam bus neaiški, tad treniruotė neturės prasmės ir tikslingo poveikio.